Hey.

Prevencinės programos


 

 Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programa

Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 500 moterų, miršta apie 300 moterų. Dėl to Lietuvoje jau aštuntus metus įgyvendinama iš Privalomojo sveikatos draudmo fondo (PSDF) biudžeto finansuojama Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa. Nors sergamumo bei mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio rodikliai Lietuvoje vis dar tebėra vieni didžiausių Europoje, pradėjus šią prevencinę programą mūsų šalyje vis dažniau diagnozuojamos neinvazinis (neišplitęs) vėžys, taip pat dažniau nustatomas I stadijos ir rečiau - II-IV stadijų vėžys. Per visus programos įgyvendinimo metus 25-60 metų amžiaus moterims Lietuvoje  buvo nustatyta per 300 gimdos kaklelio vėžio atvejų ir per 8 tūkst. iki vėžinių pakitimų bei neinvazinio vėžio atvejų.

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa

Išsivysčiusiose šalyse krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, kuri taip pat yra geriausiai ištirta ir labiausiai pasiduodanti gydymui. Pastaraisiais metais krūties vėžio atvejų skaičius itin auga tarp 45-49 metų amžiaus moterų. Reguliariai tikrinant krūtis vėžį galima nustatyti jau ankstyvosios stadijos. Kuo ankščiau nustatoma liga, tuo didesnė galimybė pasveikti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pacienčių gyvenimo trūkmė priklauso nuo to, kada nustatoma diagnozė. Statistika rodo, kad 5 metus išgyvena 80-90% moterų, kurioms nustatyta I krūties vėžio stadija, 60-70% sergančiųjų II stadijos vėžiu, 40-50% sergančiųjų III stadijos vėžiu ir 10-15% moterų, kurioms nustatyta IV krūties vėžio stadija. Pradėjus plačiau taikyti atrankinę mamografinės patikros programą, Lietuvoje tikimasi išaiškinti daugiau ankstyvojo I stadijos krūties vėžio atvejų, kas turėtų kemti mirtingumo nuo krūties vėžio mažėjimą.

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Šiuo metu Lietuvoje priešinės liaukos (prostatos) vėžys yra didžiausia vyrų onkologinė liga. Per metus Lietuvoje nustatoma 1000 naujų atvejų, sergamumas šia liga auga. Pasaulyje priešinės liaukos vėžiu kasmet suserga 700 000 vyrų, iš jų 250 000 miršta. Priešinės liaukos vėžys paprastai diagnozuojamas vyrams, sulaukusiems 50 metų ir vyresniems, todėl Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje kartą per dviejus metus nemokamai gali dalyvauti vyrai nuo 50 iki 75 metų. 45 metų vyai tikrinami tuomet, kai jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa

Nuo 2013 m. liepos 1 d. Panevėžio apskrityje pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa - Panevėžio, Rokiškio, Pasvalio, Biržų ir Kupiškio gydymo įstaigos visiškai pasirengusios priimti 50-74 metų amžiaus asmenis ir išsiaiškinti, ar jie neserga storosios žarnos vėžiu. Programa labai svarbi, nes Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos atvejų. Beveik 1000 žmonių nuo šios ligos miršta. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Per pastaruosius trisdešimt metų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje padaugėjo beveik du kartus.

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa

Europos kardiologų draugijos duomenimis, beveik pusę visų mirčių Europoje sukelia širdies ir kraujegyslių ligos. Jos yra pagrindinė mirties priežastis tarp vyrų, vyresnių kaip 45 m. ir moterų, vyresnių kaip 65 m. amžiaus. Širdies ir kraujagyslių ligos iš Europos Sąjungos biudžeto pasiglemžia beveik 170 milijardų eurų per metus. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pusė tūkstančio gyventojų. Šis skaičius didėja. Yra paskaičiuota, kad Lietuvoje didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis turinčių asmenų 2011 m. pradžioje buvo apie 700 tūkst. Deja, tik dalis jų ištirta. Siekiant pristabdyti šių ligų plitimą  nuo 2006 m. įgyvendinama Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Joje gali dalyvauti 40-55 metų vyrai ir 50-65 metų moterys - ta kategorija asmenų, kuriems yra didelė rizika susirgti. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose pabrėžiama, kad būtent šiems asmenims skirta prevencija yra pati efektyviausia.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Lietuvoje dantų ėduonis labai paplitęs: net 68 proc. trimečių vaikų dantų ir 94 proc. šešiamečių vaikų dantų jau pažeisti ėduonies. Dar blogesni vyresnių vaikų dantys: ėduonis yra pažeidęs nuo 69 iki 98 proc. dvylikamečių ir nuo 84 iki 100 proc. penkiolikmečių dantų. Švedijos mokslininkai nustatė, kad, padengus dantis silantais, apie 80 - 90 proc. vaikų net po aštuonerių metų  lieka nepažeisti ėduonies. Lietuvoje vykdoma iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojama programa, skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Raginame tėvelius, turinčius 6-13 metų ( kol nesukakę 14 metų) vaikų, nuvesti juos pas gydytojus odontologus, kurie padengs jų krūminius dantis nuo ėduonies saugančia medžiaga.

Puslapis "Prevencinės programos" atnaujintas 2016-10-24